| |
Gražus eilėraštis, apibūdinantis mano būsena.. :(
***
Slepiu aš savo liūdesį po kaukėm,
Nors skausmas toks beribis ir aštrus...
Kažkam ištarus tavo vardą,
Atrodo griūna man dangus...
Kaskartą Tavo veidą prisiminus,
Slepiu aš savo ašaras delnuos,
Meldžiuosi tau kas rytą ir kas naktį,
Kad aplankytum bent sapnuos...
Baigiu pamiršti tavo balsą...
Ir nežinau kaip išgyventi skausmą netekties...
Kartu gyvenome, kartu mylėjom,
Kartu, turėjome sulaukt mirties...
(S. Nijudytė)
Įdėjimo data: 2014-10-04 |
Rašyti komentarą
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2014-10-05
Šis eilėraštis atrodo lyg būtų parašytas mano širdies, jis apie tai, ką aš jaučiu, išgyvenu.
Viltė 2014-10-08
Eilėraštis labai skausmingas, parašytas iš begalinės meilės netekus brangaus ir mylimo žmogaus, jis atspindi mūsų visų sielvartą. Kur jūs radote šį eilėraštį, bandžiau ieškoti internete, bet nieko neradau, norėčiau daugiau paskaityti.
Aš 2014-10-22
Internete, buvau radusi puslapį su liūdnais eilėraščiais ir visi rašyti tos pačios merginos. Išsisaugojusi keletą esu iš seniau, dabar neberandu to internetinio portalo.. :(
Įkelsiu dar vieną..
**
Kas vyksta manyje,
Sukėlė tikrą audrą...
O tu klajoji jūroj,
Tamsioj naktį paklydęs,
Palikęs savo uostą..
Jau tiek dienų aš laukiu,
O tu klajoji jūroj..
O aš laikausi įsikibus tavo pažadų,
Lyg plūdurų...
O tu klajoji jūroj,
Ir su kiekviena diena jaučiu,
Kaip ilsta mano rankos...
Ir vis sunkiau man prisiminti tavo balsą..
Tamsiausią naktį,
Švyturiu šviečiu Tau,
Bet suprantu, kad jau esu netekus teisės
Vadintis tavo uostu....
Našlė 2015-02-19
Labai taiklūs žodžiai...dabar gyvenu mintimis... KIEK man liko? KADA mes susitiksim ten?...
|
|
|
|
