Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Siandien 3 menesiai, kai netekau mylimo Tecio. Buvo zinoma tarp musu visko, taciau tiek as ji, tiek jis mane mylejome besalygiskai. Tai buvo zmogus, kuris lauke, suprato, galu gale kartais grizusi namo, nes studijuoju kitame mieste, buvo gera vel pasijusti paaugle - lekti susitikti su draugemis, vienintelis klausimas buvo - ar grisi siandien? Jis visad leisdavo ilgiau pamiegoti rytais, o jei budavo taip, kad miegu kiek per ilgai, zadindavo su puodeliu kavos rankose. Gaila, bet pacia paskutine akimirka man nepavyko buti kartu... Keisciausia, kad praejus keletui dienu, zmones uzklausdavo kaip sekasi? ir atsakius, kad nekaip ar blogai sekdavo klausimas o kodel? Nors zinojo apie nelaime. Dar buvo taip, kad kai kurie zmones nuo manes nusisuko ironiska tai, kad jie patys yra neteke artimuju. O ar Jums yra buve, kad kazkas nuo Jusu nusigreze? Ko gero bjauriausias jausmas vienatve ir tai, kad jau nuo tecio ligos nebeissimiegu - nesijauciu pailsejusi ( tai jau 5 menesiai) tikriausiai prisiskundziau uztektinai. Pacios didziausios sekmes Jums visiems ir stiprybes! J.

Įdėjimo data: 2014-09-23


Rašyti komentarą

Viltė 2014-09-27
Labai jus užjaučiu. Jūsų laiškas man priminė mano tėvelių netektį ir skausmą. Palaidoję tėvus mes jau nebebūname vaikais, mes tampame suaugę ir neturime tų stiprių pečių į kuriuos galėtumėm atsiremti. Rašote, kad kai kurie žmonės nuo jūsų nusigręžė, nepergyvenkite, kartais tam tikrais gyvenimo etapais pasimato, kas yra tikras draugas, o kas yra tik šiaip pažįstamas. Galvoju, kad tikras draugas niekada nenusisuks, o padės, paguos, tiesiog pabus kartu. Labai blogai, kad neišsimiegate. Poilsis yra labai svarbu. Gal pabandykite išgerti kokią silpną tabletytę, kad ir valerijono vakare, gal bus ramesnis miegas, o jei nepadeda, gal kreipkitės į gydytojus. 3 mėnesiai yra labai trumpas gedėjimo laikas. Tikriausiai žinote, kad yra 5 gedėjimo etapai ir mes juos turime išgyventi ir atiduoti dangui mūsų mylimuosius.

dalia 2014-09-29
Mieloji, labai puikiai suprantu..Tėtis mano mirė prieš beveik metus (spalio 14 lygiai metai),o aš dar negaliu iškraustyt jo daiktų, kuriuos parsivežiau iš ligoninės, po Jo mirties. Ten vis dar guli Jo marškiniai, su kuriais mirė. Negaliu pajudint to maišo...jis stovi spintoje. Suprantu, gyventi reikia, reikia pamiegoti, o Jūsų gedėjimui dar labai nedaug laiko praėjo. Jūs ne viena..Aš gyvenu, nes reikia, bet užeina momentai, kai net sustingsti iš skausmo. Praeis. Stiprybės.

J. 2015-03-01
Labai ačiū Jums, už palaikymą ir užuojautą. Štai jau praslinko visi 8 mėnesiai, o aš jaučiuosi lygiai taip pat. Kasdien netenku jo iš naujo...