(Rašau vis naują komentarą, vien todėl, kad kažkodėl man neduoda komentuoti jau esamo pasisakymo.)
Ačiū už komentarus ir požiūrius. Už palinkėjimus. Mano komentaras labai trumpas - man mamos reikėjo tada, dabar aš turiu šeimą, kuri man tapo prioritetu. Ne mama. Ji buvo prioritetas, tada, kai jos verkiant reikėjo, kai bandžiau prie jos glaustis, bet ji atstūmė.....kažkada buvo būtinybė. Kaip ir minėjau-tai praeity. Ji čia,su mumis, tačiau man atsirado svarbesnių žmonių.Tai mano sūnus, vyras. Mama išnaudojo savo resursus, tačiau aš niekada jai neatsakysiu nei pagalbos, nei paramos. Ji tiesiog žino,kad prarado mane. Myliu ją, tiesiog tie jausmai kitokie. Neatsisakau idėjos nuvežti jai eglutę...galbūt..visko gali būti. Tiesiog, ne veltui parašiau Jums čia-pasakyti, kad panašūs dalykai žudo..ir kad nenužudytumėt savo santykių, meilės likusiems vaikams. Labai džiaugiuosi už mamą, kuri per Kalėdas atrado savo likusį sūnų, tai Kalėdų stebuklas. Nė neabejokit tuo. Ačiū dar kartą už geras mintis ir palinkėjimus. Nesvarbu ar mums su mama dar gali kas padėti (sprendžiant iš mano jausmų-nelabai) džiaugsiuosi, jei Jums tai padės. Sėkmės visoms!
Įdėjimo data: 2014-09-22 |