| |
Vyro netekau pries 9 men. Dirbo zveju ir savaitei buvo isvaziaves stintu zvejoti. Gryzo dviem dienom anksciau.Ta diena jo mamai suejo 80 m. ir seima ruosemes vykti pasveikinti. Jis sake, kad po darbu pavarges ir nevaziuos, o eis pailseti. Po triju val. grizome ir radome lauko pavesineje kybanti jau mirusi. Baisiausia, kad tai pamate 7 musu anukeliai. Nuo tos minutes lyg samone kas butu atjunges.Tik atmenu anuku, dukru ir savo klyksmus. Laidotuves mazai atsimenu. Kaltinau save, pykau ant jo, kaip sitaip galejo, nes anukus labai mylejo. Anukams reikejo psichologines pagalbos. Dar nesusitaikiau su netektim ir as. Gerai, kad dukra su anukeliais pas mane gyvena, tai issikalbame, kartu paverkiame, o jei viena gal buciau paluzusi. Jauni buvome klasiokai, viename suole sedejome, ir dar 35 m. santuokoje isgyvenome. Nezinau, taip skaudu ir tas saves kaltinimas, kaip as galejau nepastebeti, kad jam blogai, tiesiog neleidzia ramiai gyventi. Sirdis plysta matant, kai 3 m. anukelis ziuri i senelio nuotrauka ir sako, kada pareis, kada zuvytes parnes - juk senelis zvejys. Na stai, isliejau savo skausma, tam kartui lyg ir palengvejo.
Įdėjimo data: 2014-01-11 |
Rašyti komentarą
alda 2014-01-14
Nuoširdžiausia užuojauta Jums. Stiprybės visai Jūsų šeimai.
Anukele 2014-01-14
Niekada jo nepamirsiu. Seneliukas buvo toks geras, mylejo mus. Ilgimes ir dar ilgai ilgesimes, bet kaip jau sakiau nepamirsim.
|
|
|
|
