Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
- Kaip vis dėlto gerai, kad mes turime vienas kitą! Meškiukas linktelėjo. - Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti. - O tu kur? - Manęs nėra. - Taip nebūna, - pasakė Meškiukas. - Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi? - Eisiu pas tave. - Kur? - Kaip - kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: “Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?” O tu sakysi… - Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra? - Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane. Parbėgsiu namo. A-a, tu čia! Ir pradėsiu… - Ką? - Barti! - Už ką? - Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei, kaip tarėmės. - O kaip tarėmės? - Iš kur aš žinau? Bet tu turi būti arba pas mane, arba savo namuose. - Bet manęs visai nėra, supranti? - Bet štai gi tu sėdi! - Aš dabar sėdžiu, o jeigu manęs visai nebus, kur tada aš būsiu? - Arba pas mane, arba pas save. - Taip bus, jeigu aš esu. - Na, taip, - pasakė Meškiukas. - O jeigu manęs visai nėra? - Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį. - Ir prie upės nėra. - Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu! - Tu jau viską apieškojai, - pasakė Ežiukas. - Ir neradai. - Bėgsiu į kitą mišką! - Ir ten nėra. - Perversiu viską aukštyn kojom ir tu atsirasi! - Nėra manęs. Niekur nėra. - Tada, tada… Tada išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. - Ir suriksiu: “E-e-e-ži-u-u-k!”, tu išgirsi ir atsakysi: “Meški-u-u-k!…” Va. - Ne, - pasakė Ežiukas. - Manęs nė truputėlio nėra. Supranti? - Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
Puse metų manęs nėra. Jau pusę metų.


Įdėjimo data: 2013-06-02


Rašyti komentarą

Jautri 2013-06-05
Labai jautru ir liūdna. Ir tikra tiesa... Ačiū tam, kas parašėt. Juk kai išeina tie, kurie buvo mūsų gyvenimo dalis, be galo brangūs ir svarbūs, mes irgi prarandame save, savo svajones, viltis, ateities planus. Manęs irgi nėra.. O gal ir esu, bet gvenu tarsi be pusės širdies... Nebeturiu šalia savo mylimo, nuostabaus, su švytinčia, tarsi saulutė, šypsena sūnaus. Jo nėra ir niekad nebus...Gal ir manęs turėtų visiškai nebūti...Kas mane dar laiko šitame nedėkingame, šaltame tuščiame pasaulyje... Kažkas dar laiko. Bet tarp visko- labai plona ir trapi riba... Labai nedaug reikia, kad manęs visai nebūtų.

Vilte 2013-06-06
Manes nera jau dveji metai, nes dveji metai nera mano dukrytes. Greiciausiai manes ir niekad jau nebus cia, kunas zinoma gal ir bus, bet kas is jo, kai siela numirus.

rasa 2013-06-19
Manęs irgi nėra ir niekada nebus, niekada nerasiu sau artimo žmogaus kokį turėjau, kad galėtume iš pusės žodžio ar iš gesto suprasti vienas kito mintis...tą pačią birželio 19 d. praradau savo sesę, prieš 30 metų, ta pati lemtinga diena buvo skirta mano vyrui 19 d. Aš juokauju, guodžiu nesekmės ištiktus draugus, bet pasislėpus po kauke, vieną dieną neištversiu, kai atrodo šitiek išgyventa ateis diena kai taurė persipildys. Gali palaidoti savo artimus, tėvus, išgyventi, bet gali...O savo širdies dalies negali, negali gyventi be dalelės širdies, be savo ateities ir gyvenimo tikslo...

mama 2013-07-17
Manes jau nera trys metai, nes nebera mano dukrytes. Meldziu dieva, kad jis kuo greiciau mane paimtu, nes mano kunas nebeturi sielos. Likes kunas pasmerktas baisiausiom kanciom...tai absoliuciai NEPAKELIAMA

mama 2013-08-14
Vieninteliai žodžiai, kuriuos skaitau ir skaitau, taip jautru ir skaudu. Kaip sunku paleisti ir suprasti kad artimo, brangaus žmogaus jau nebėra šalia ir niekada nebus. Ačiū už šiuos žodžius.