Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Jau greit bus du menesiai gruodzio 21 kaip isejo is gyvenimo mano brangiausias mylimasis zmogutis paliko mane, savo artimuosius. Skausmas ilgesys begalinis. Su juo buvau labai laiminga, bet gal jo priespaskutinius du menesius nesupratau pykomes, bet jis sake tik tiesa. Paskutines jo dieneles pries mirti praleidom tik dviese, mes daug kalbejomes, mylejom vienas kita, kai atejo vakaras, kai reikejo mums issiskirti, jis taip stipriai mane apkabino isbuciavo ir pasake, kad jis isvaziuos labai toli ir mes negreit susitiksim, as nepagalvojau nieko blogo jo zodziuose. Jis isejo dar kalbejom telefonu su juo, nors buvo uzsimines, kad nebenori gyvent ir tai nepatikejau. Jis dar parase atsisveikinimo zinute, kad myli mane atleisk...as jam rasiau ir skambinau, bet jis neatsiliepe daugiau niekada. Jis isejo TEN kur daugiau negriztama. Negaliu patiket, kad taip ivyko. Po laidotuviu norejau pati Ten pas ji iseiti, bet isgelbejo nuo to zingsnio artimieji. Priejau ispazinties pas kunigeli, truputi palengvejo, bet niekaip negaliu susitaikyti su jausmais ka isgyvenu. Kodel jis mane paliko, nors sake, kad mane myli, bet paliko ir isejo Ten.

Įdėjimo data: 2012-12-18


Rašyti komentarą

Rasa 2013-01-02
Man greit bus metai, kai tokiu būdu netekau vyro. Sakė "myliu tave, gyventi negaliu be tavęs", o įstūmė į tokį skausmą. Išgyvenau baisų pragarą, pyktį, kaltę, nepriteklius, žmonių šmeižtą. Vieną vakarą buvau nusprendus "viskas, nebekentėsiu", nespėjau įvykdyti savo ketinimų, išgelbėjo draugai. Košmarai kankina iki šiol. Visos šventės skendo ašarose, vienatvėje ir begaliniame skausme. Viskas lyg vakar praėjusios kūčios, Kalėdos, Nauji metai-dviese... Yra toks posakis "Kas mūsų nenužudo, tas sustiprina", tapau stipresnė, nors dar nežinau kaip reikės išgyventi, 1,5 metų kai atleista iš darbo, į užsienį išvažiuoti negaliu, pergyvenimai atėmė daug sveikatos. Išmokau saugoti save, nebendrauti su nemaloniais žmonėmis, saugotis neigiamų emocijų. Turiu pomėgių, kepu pyragus, skaitau, rašau eilėraščius. Pirmaisiais mėnesiais po netekties neįstengiau net buityje susitvarkyti, nebemokėjau net maisto gaminti. Po truputį išmokau iš naujo. Padėjo bažnyčios lankymas, nors anksčiau nebuvau itin pamaldi. Kunigas sakė tokį pamokslą "Miršta žmogus ir žmonės sako - nebėra. Yra tik mes jo nematom".  Aš galvoju iš kur jis atspėjo mano mintis, iš tikrųjų taip jaučiuosi lyg mano vyras yra šalia, saugo ir globoja, kai nepakeliamai sunku. Ir man norisi tuo tikėti, taip lengviau. Tikriausiai kiekvienas savaip ieškome kaip išgyventi. Stiprybės, mieloji, po žingsneli, diena iš dienos išgyvensite. Nebebus kaip anksčiau, bus kitaip, bet nors bus akimirkų kai taps truputėlį lengviau.

rasa 2013-01-23
Aciu jums uz palaikyma. Uzuojauta jums del jusu vyro netekties. Bandau kabintis i gyvenima. Nelabai kiti zmones uzjaucia, jie nesupranta kaip sunku, kai prarandi tokiu budu isejusi mylima zmogu. Niekam nelinkiu tokio skausmo taip isgyventi. Stiprybes ir jums!

Nesakysiu 2013-01-24
Uzjauciu jus.. gruodzio 21 kazkokia prakeikta data.. as irgi ta pacia diena, tik pries metus netekau savo mylimo. Stiprybes jums.

Ji 2013-05-01
Maniskis irgi mane paliko tokiu budu. Ir vaikus paliko. Visiems buvo sokas, daug kas kraipe galvas. Ka galeciau apie tai pasakyti praejus nepilnai keturiems men. Man labai liudna ir tiek, kad zmones nusprendzia taip iseiti. Turbut jie taip nemyli saves ir kitu, kad nepakelia saves. Ar apie kitus galvoja? Ne. Stai taip. Toliau kapstykis kaip ismanai pati t.y.reanimuok savo vaikus, save pacia, atlaikyk kitu zvilgsnius, kritika...gyvenk kaip tau iseis. Fantastine pasauleziura, bet nuo jos gyviesiems siurpas eina. Ka pasakyt vaikams? Ka atsakyt kitiems, sau? Kaip ramiai miegoti...Kaip buti su tokiu skausmu? O tenka, nes nera kur detis. Gelbsti tai, kad matai savo vaiku akis ir jauti ir tvirtai zinai, kad tu taip niekada nepadarytum,nes myli. Tiesiog matai prabegusius metus, sodintus medzius, augintus vaikus, prazilusi plauka... kitus, ne tik save. Jei moki matyti sirdies akimis - isbusi skausma, net daug ka suprasi ko gal iki siol nesupratai. Ir tikrai smarkiai sutvirtesi dvasiskai.

Erikas 2014-11-08
Nezinau, gal cia ir ne i tema. Bet pas mane jau baigtas gyvenimas...Praradau savo gyvenima...likau tik vienas...Praradau zmogu be kurio gyventi negaliu...Jisai man tiek skausmo paliko...Viduje paliko didziausia zaizda, kurios jau nebeisgydisi...Praradau viska ka turejau...Pasitikejau...O mane apgavo...

rasita 2015-02-14
Erikai, noreciau, pasakyt , kad jus negalit prarasti vilties, turit gyvent is visu jegu, jeigu norit pakalbet galim susitikt pakalbet. Parasykit nr. As paskambinsiu jums.