| |
Jau 2 savaites, kai palaidojau savo mylimaji... Nusizude, nes labai mylejo... Ir zinau, kad tik as del to kalta. Ta nelemta nakti susipykom... Nebuvau salia, kai jam reikejo. Net i galva nesove, kad jis taip pasielgs.. .Jis niekada nepasakodavo, kaip jam sunku.. .Bandziau gelbet, nepavyko. Ji laikant, isgirdau Jo paskutini atodusi... Kiekviena diena pagalvoju, o jei nebuciau susipykus...Kuo toliau, tuo sunkiau. Guodzia tik tai, kad anksciau ar veliau susitiksiu su juo... Man taip jo truksta...Cia net laikas nera gydytojas... Vakar buvo jo 20 gimtadienis. Dieve, jam nebuvo laikas iseit. Uzduodu sau klausimus ,,kodel, uz ka?!" atrode toks besidziaugiantis gyvenimu, planavom ateiti, ziurejom i prieki...Jis buvo mano gyvenimo prasme. Nebera jo, nebera ir prasmes. Netekau savo gyvenimo dziaugsmo...
Įdėjimo data: 2012-09-27 |
Rašyti komentarą
...... 2012-09-28
labai tave uzjauciu, kodel jie tokie jauni iseina, kodel, kodel iseina tada, kai pati jaunyste, atrodo reiktu tik dziaugtis gyvenimu, kai visas gyvenimas dar prie akis. Laikykis, brangioji, jau pakeisti nieko nebegali, laikykis ir sirdyje visada ji mylek. Stiprybes tau.
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2012-09-29
Man paciai tik 17, bet per visus savo 17 metu, tik puse metu tebuvau laiminga. Ismokau mylet. Zinau, kad daugiau to nebepatirsiu. Su kiekviena diena vis sunkiau. Vis labiau noris but su Juo, iseit pas Ji.. Mes negalim but atskirai..
Krizių įveikimo centras 2012-09-29
Netektis po artimo savižudybės iš tiesų yra labai skaudus išgyvenimas, keliantis įvairių jausmų. Užplūdę jausmai gali būti tokie stiprūs, kad vidinis skausmas atrodo nepakeliamas. Netekus mylimo žmogaus viduje atsiveria tuštuma, nes kartu su kitu tarsi netenkama dalis savęs. Tai išgyventi sunku ir savižudybė gali atrodyti kaip būdas nutraukti kančias. Visi jausmai, mintys, savijauta yra tikrai suprantami, tačiau tai nėra vienintelis kelias. Liūdesyje ir sielvarte svarbu nelikti vienam, pasirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos. Mums rūpi padėti Jums, todėl kviečiame kreiptis į Krizių įveikimo centrą.
stengis 2012-09-30
Pasidalink savo skausmu su zmonem, kuriais pasitiki. Pasikalbek, tuomet kazkiek lengviau. Jei turi galimybe, eik pas psichologa. Gerai, kad parasei. Niekas nera kaltas. As daug meldziaus po nelaimes, kuri ivyko siemet kova. Isejus is baznycios palengvedavo, ejau pas psichologa. Svarbu istvert diena.
Rasa 2012-10-04
Žmonės ginčijasi ir pykstasi, tačiau ne visi dėl to žudosi. Paskaityk psichologinių knygų, priežasčių būna daug, tik gaila, kad mes nemokame skaityti kito žmogaus minčių ir negalime jų sužinoti. Jei galėtume atsukti laiką atgal galbūt kitaip kalbėtume, skirtume daugiau dėmesio. Skaudžiausia, kad aplinkiniai nežinodami visos tiesos ir poros santykių skuba apšmeižti, nuteisti. Tokią kaltę išgyvenu ir aš, teks su ja susitaikyti, išmokti gyventi kitaip, atrasti jėgų vengti žiaurių žmonių ir saugoti save. Užuojauta tau ir stiprybės, pradžia bus labai sunki.
|
|
|
|
