Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Daugiau niekada nelauksiu pavasario, nes jis primins man dukryte... Balandzio 7-oji, ireze didziuli randa sirdyje, nesuvokiu kodel taip turejo ivykti, nezinau kaip reikia isgyventi. Dabar jau turejau supuoti ant ranku savo pirmagime dukryte, turejau girdeti jos krykstavimus, juoka...bet lankau ja tik kapinese. Dieve, kaip sunku, kaip nepakeliama visa tai. Kaip reikia tai isgyventi, kaip isverkti, kada pasibaigs asaros...

Įdėjimo data: 2012-07-18


Rašyti komentarą

Krizių įveikimo centro psichologai 2012-08-04
Nuoširdžiai užjaučiame Jus dėl dukrytės netekties. Labai gaila, kad Jums teko tai išgyventi. Visos Jūsų ašaros, didžiulis sielvartas, nepakeliamas skausmas yra natūrali reakcija į dukrytės mirtį. Nuo balandžio 7 d. praėjo nedaug laiko, žaizda dar labai šviežia, be abejo, dar labai skauda. Turbūt visada bus dalykų, kurie primins apie dukrytės netektį. Tik su laiku šiuos priminimus bus vis lengviau išgyventi. Ieškokite pagalbos, nelikite viena su šiuo skausmu. Kai būna labai sunku, ateikite pas mus pasikalbėti arba paskambinkite.

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2013-04-08
as irgi netekau savo mazos mergytes ji tik ta 21 savaite, pilvuke spardes. ir kai suzinai diagnoze kodel kas kaip, atrodo visas gyvenimas sujauktas ir jos nebera ir verki kiekviena diena, pamacius maza leliuka nes tavo toks galejo buti. Man tai pavzdziui skaudu, bet kitiems zmonems kodel taip atrodo nu ir kas kad tau cia taip vyko bus kitas. atrodo tie zodziai nei paguodzia nei ka, tik dar didesni skausma jauti. Tik mintyse galvoji jei tau taip nutiktu tu visai kitaip kalbetum. Nes gyvybe kuri gyvena pilvuke tu ja myli, as nekalbu apie tas motinas kurios palieka tuos vaikus, kur zudo. Juk tas vaikelis nekaltas, jis gi nori  pamatyti pasauli. As pykstu kad man dievas pagailejo to mano vaikucio. Atrodo gyveni normaliai stengies gyvenime pasiekti dirbi sunkiai, o cia alkoholikams vaikai del pasalpu ir jie sveiki tik neisaukleti. dabar toks klausimas ka tas psihologas gali padeti ? Vaistu israsyti? Isklausyti ir nieko nepasakyti ir paklausti ar tu nori ateiti kita karta nes laikas baiges o tu matai kad tam zmogui sunku, ir pats pasijauti kaip su siena pasisnekejai ir tiek, cia mano tokia nuomone susidarius po tokio vizito.Tai kaip reikia toliau zmogui gyvent, su skaudancia sirdim visa gyvenima ir prisiminimais skaudziais. Juk nera taip lenvga istrinti ta gyvenimo tarpsni.