Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Esu ligoninėje, paprašiau gydytojų pagalbos, nes susitvarkyti su tuo, kas užgriuvo - nesugebu. Nusižudė mano sūnus. Prieš 12 dienų įsibėgėjęs trenkėsi su mašina į akmeninę tvorą. Pakelti tai be stiprių vaistų ir gydytojų pagalbos - neįmanoma. Nežinau, ar ištversiu.

Įdėjimo data: 2012-07-05


Rašyti komentarą

Krizių įveikimo centras 2012-07-05
Užjaučiu Jus dėl sūnaus mirties. Įsivaizduoju, kaip skaudu netekti artimo ir mylimo žmogaus. Tikiu, jog skausmas didelis, jog gali atrodyti, kad jis niekada nesibaigs. Suprantu, kad pakelti skaudžius išgyvenimus nelengva. Labai svarbu, kad kreipėtės pagalbos. Taip pat būtų svarbu, kad ir vėliau sulauktumėte pagalbos. JPPC vedama grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems, kurioje galima dalintis savo jausmais ir išgyvenimais bei sulaukti paramos ir palaikymo iš kitų, turinčių panašią patirtį. Daugiau informacijos čia: http://www.jppc.lt/?p=272&lng=lt.

ingre 2012-08-15
Uzuojauta Jums, stiprybes Jums.

mama 2013-01-05
as gedziu taip pat savo vienturtes dukters, jau dveji metai...vis dar abejoju ar istversiu. Laikas skausmo tikrai negydo. Planuoju,kad ateis diena kai as pasitrauksiu is gyvenimo...

Krizių įveikimo centras 2013-01-05
Nuoširdžiai užjaučiame dėl vienturtės dukros netekties. Kai netenkame artimo žmogaus, laikas teka visai kitaip. Neretai ima atrodyti, kad skausmas nesibaigs. Labai gaila, tačiau nėra atsakymo į klausimą, kada palengvės. Noras nuimti skausmą gali vesti prie minčių apie savižudybę. Tačiau savižudybė tai nėra išeitis.

Tokiais atvejais padėti gali artimųjų palaikymas, žodis tų, kurie išgyveno panašią nelaimę ir jų pasakojimai apie tai, kas jiems padėjo. Kartais padeda pokalbis su specialistu. Norime priminti, kad yra galimybė pasikalbėti su Krizių įveikimo centro psichologais – todėl kviečiame apsilankyti ar paskambinti. Daugiau informacijos galite rasti čia: www.krizesiveikimas.lt

ASTA 2013-09-08
Visos netektys yra baisios (as pati esu nasle - mano vyras zuvo kai jam tebuvo 33 metai), bet sutikim visi - baisiausia yra netekti vaiko. Gerai kad kreipiates pagalbos i specialistus, nes manau, kad tokioj situacijoj kazin ar kas nors kitas gali padeti. Nuosirdi uzuojauta jums. . .Laikykites (mano anytai mano vyras buvo vienintelis sunus. Ir ji niekur nesikreipe jokios pagalbos, bet su sunaus netektim niekaip negalejo susitaikyt. Galop tas skausmas jos sveikata pakirto ir jos jau nebera - mire turedama 64 m. o abu jos tevai buvo ilgaamziai).