Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
pries 3 men palaidojau savo meile ir vis nerandu ramybes, ieskau atsakymu kaltinu save, vaikstau pas psihologus, psichiatrus, bet tik vaistais apmarina, o jie jau mano organizma uzvalde nebepadeda, noriu numirti, iseiti pas ji, nes jam manes reikia tik nesugalvoju kaip iseiti ir nepalikti dukrytes, o vestis su savim bijau...ka man daryti kaip toliau gyventi be jo negaliu skausmas, tustuma mane prazudys...

Įdėjimo data: 2012-05-02


Rašyti komentarą

Rasa 2012-05-03
Gerai,  kad parašei, tik kęsdami tokį patį skausmą žmonės tau padės. Nerašysiu kaip visi sako "reikia gyventi arba turi gyventi" ir panašiai. Kai nebežinai kaip gyventi tokie pasakymai nepadeda. Gal bus lengviau, kai žinosi, kad yra žmonių tą patį išgyvenančių. Visi tie išgyvenimai, kurie tave kankina persekioja ir mane: kaltė, nerimas, ilgesys, noras išeiti. Kai dienos vis gražėja, liūdesys ir skausmas didėja. Likau viena be darbo, pinigų. Pardaviau paskutinį turtą skoloms už laidotuves atiduoti ir paminklui užsakyti. Siaubingai pergyvenau pirmąsias Velykas be vyro ir ką tik praėjusį jo gimtadienį. Mums tai būdavo pirma pavasario šventė lauke su šašlykais. Vienatvė baisiai kankina. Tu dar turi savo dukrytę, savo rūpestėlį, o aš tik kačiuką. Mano vaikas jau užaugęs, nebūna namuose. Atrodo kaip gerai būtų jei turėčiau mažiuką, turėčiau kuo rūpintis, jausčiausi reikalinga, būtų ką apkabinti. Nelemta buvo, nedavė likimas.

Krizių įveikimo centras 2012-05-03
Įsivaizduoju, kaip skaudu netekti artimo ir mylimo žmogaus. Suprantu, jog dabar išgyveni išties nelengvą laikotarpį. Tikiu, kad skausmas gali būti itin didelis. Tuomet gali kilti minčių apie mirtį, nes norisi, kad sunkūs jausmai kuo greičiau praeitų ir išnyktų. Visgi matau ir Tavo norą gyventi: ieškai, kaip sau padėti, rašai apie mažą dukrytę, kuriai reikia Tavo rūpesčio ir šilumos. Svarbu, kad ieškai pagalbos, kad nenustoji rūpintis savimi ir savo dukrele. Pagalbos gali kreiptis ir į mūsų centrą: www.krizesiveikimas.lt

dange 2012-05-05
kaip ir sakai dienos grazeja, o ilgesys dideja ir tas skausmas dar didesnis galvojau kaip tik bus lengviau, bet daros tik sunkiau, pavargau vargint draugus ieskot pagalbos pas juos, tad nusprendziau uzsidaryt ir kentet viena, nes manau kiekvienas turi savo rupesciu ir be manes, tad uzsikaustysiu skausmu ir vienatve, o laikas parodys kaip as toliau ka darysiu...kad ir snd atejau pas drauges dukrytes i gimtadieni, nes turiu savo dukrytei leisti dziaugtis, o mane varsto skausmai sirdies, bet stengiuos islikti rami ir sypsotis juk negaliu gadint sventes ir dar ne savo, bet toks beprasmiskas man tas cia buvimas, galvoju ka as cia veikiu tureciau but namieir laukt tik nzn ko, sianakt sapnavau, kad jis gryzo namo ir pasake, kad slepes, bet deje cia tik sapnas kuris dar karta man smoge...

Rasa 2012-05-05
Tikri draugai supras, kad tau sunku. Nors jiems atrodo, kad jau daug laiko praėjo, gal nesupranta kas dedasi mūsų širdyse, koks ilgesys ir liūdesys kankina. Manęs nustebę paklausia "Ar tau dar ne geriau?" Man norisi šaukti: "Man kasdien vis blogiau!". Nebepasakoju jiems apie savo skausmą, tik stengiuosi bendrauti. Tik neužsidaryk namuose, eik, bendrauk, kažką veik. Gerai, kad stengiesi dėl dukrytės, tuo pačiu prasiblaškai pati. Ateis laikas kada nors ir mes draugams padėsime, tik negalvok, kad esi našta. Nuo seno sakoma "Draugą nelaimėje pažinsi". Būtinai paskambink į krizių centrą.

irena 2012-05-09
Brangiosios, man Jūsų kančia ir skausmas pažįstama iki širdies gelmių - prieš 2,5 metų ir aš netekau savo mylimo 23 metų vyresnėlio Sūnaus. Iškentėjau tą patį skausmą, mielosios, kaip ir Jūs... Koks tai ilgas ir košmariškas kelias... Nebuvo nei minutės, gal būt ir sekundės, kai negalvočiau api JĮ. Galvojau išprotėsiu nuo minčių. Aš taip pat 8 mėnesius vartojau raminamuosius vaistus, skaičiau įvairią literatūrą, naršiau internete, o, svarbiausia, labai daugiau meldžiausi, nors kartais, atrodo, net to nesugesius padaryti. (meldžiuosi ir dabar, buvau esu praktikuojanti katalikė). Ir, patikėkit, tik aukščiausios jėgos mane stebuklingai gydo... Aišku, kaltinau Dievą, save ir visus kitus dėl Sūnaus mirties... Ir supratau, kad kaltė - tai prakeiksmų prakeiksmas ir išsivadavu... "Juk Viešpats arti tų, kurie sielojasi ir gelbsti nevilties ištiktuosius" ( Žinot, ką yra pasakęs a. a. vienuolis Stanislovas? Žmogui išlipti iš duobės padeda du dalykai: darbas ir mantra (malda). Iš tikrųjų Jis teisus... Vienuolis Tomas Mertonas yra sakęs: "Tobula viltis įgyjama ant nevilties slenksčio. Vadinasi yra dėsnis - prarasdami atrandame. Po nevilties ateina VILTIS. VISADA". Mano mielosios ir tiek daug iškentėjusios, gal būt Jums atrodys, kad tai paistalai...bet, patikėkit, tai man suteikia jėgų toliau gyventi ir rasti gyvenimo prasmę. Juk visi mes turime savo misiją šioje žemėje, jei likome čia.. Ir vėl cituoju kunigo Valerijaus Rudzinsko žodžius "Belieka realybę priimti tokią, kokia ji yra, ir jei dar liko bent kažkiek gyvenimo atkarpos, suderinus norus su galimybių likučiais, įprasminti savo esatį". Nors labai sunku patikėti, tačiau skausmas po truputį švelnėja, o gal mokausiu gyventi su nuo? Ir Jums kada nors bus šviesa tunelio gale... Tik labai prašau nepasiduokite neigiamoms emocijoms, o visada galvokite, kad, matyt, tokia Dievo valia. Ir manykite, kad tokie išbandymai siunčiami tik stipriausiems, kurie tikrai gali ištverti ir paguosti kitus, ištikus panašau likimo ir nieko nieko neklatinkite. Juk mūsų mirusieji nenori matyti mus palūžusias, kenčiančias, nuliūdusiais... Stiprybės ir ramybės Jums mielosios... Pasilieku su Jumis maldoje. išbadymai

Krizių įveikimo centras 2012-05-09
Šiuo metu Jums labai skauda. Skauda taip, kaip gali skaudėti labiausiai, netekus mylimo žmogaus. Užjaučiu. Skausmas kartais būna toks didelis, kad atrodo, jog niekada nesibaigs. Tada atsiranda beprasmybės, nevilties jausmas. Aplinkiniai dažnai nori suprasti ir padėti, bet nežino, kaip. Rašote, kad norisi niekur neiti ir sėdėti tik namie. Atrodo, kad jaučiatės labai vieniša. JPPC Krizių įveikimo centre vedame paramos grupę žmonėms, kurie neteko savo artimųjų. Norėčiau pakviesti ir Jus į šitą grupę. Ji vyksta kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį. Prieš ateinant į ją, svarbu susitikti su psichologu individualiai konsultacijai. Tikiu, kad pokalbis grupėje gali padėti ir Jums. Ir užtikrinu, kad esate labai laukiama.

dange 2012-05-18
atsakineju snd i visus komentarus ir dreba rankos, skauda sirdis ir galvoju ka ka as cia veikiu ar man to reikia, ar as tinkamai darau, neleidziu jam ramiai ilsetis...bet kaip reikia ramiai gyvent ir viska palikt praeity ir gyvent su dabartim su planais i ateiti...visas gyvenimas sukasi man vis su juo, planai, laukimas kada pareis pagaliau...bet jau pradedu suvokt protu kas ivyko, pradzioj laukiau nors ir zinojau...kada paskambins, kada pabels i duris, o dbr jau pradedu suvokt, kad niekada...lankau psihiatrus, psihologus-nustatyta diagnoze depresija-nesupratau ka-tai reiskia matydama kai mama serga, ji susirgo pries 15m kai palaidojo savo vyra-tai mano teti isgyvenau lb sunkiai..pries pusantru metu palaidojau tecio pakaitala, kuris mus auklejo po jo isejimo-tai seneli, o pries metus baba-tai va, o sita netektis mane suklubde...priskirti vaistai diena gydyt depresija nakty, kad miegociau migdomieji patys stipriausi ir i ka as virstu pagalvoju ir pati suvokiu, kad zlungu, bet ka man daryt toliau? bandziau nutraukt vaistus nenoriu but priklausoma nuo ju, bet man nepavyko teko nakty greitaja kviest, kad suleistu raminamuju ir i ka virsta mano gyvenimas i koky zmogu as tampu...su priklausomybe...kiek pas mane daug klausimu jam, bet jau per velu, nesupratau, neklausiau ir nemaciau kaip jam skauda, o galejo viskas but kitaip dbr butume kartu. Nebenoriu nk skaudint, niekam pasakotis, bet savyje laikyt per sunku, kiek paslapciu mus siejanciu turiu taip ir noris isrekt, kad palengvetu, bet negaliu-tai musu paslaptys jis nusinese nusinesiu ir as...

Uzjaucianti 2012-05-24
Dange - netekus mylimo zmogaus yra tikrai labai sunku, bet gyvenimas eina i prieki, reikia gyventi del saves, stotis suklupus ir zengti pirmyn.. Nereikia kaltinti saves del kazko ko nepadarei esant jam gyvam, daryk dabar, kad irodytum ne tik sau bet ir kitiems,kad tu gali. Pati turi suprasti, kuriems draugams tu gali issipasakoti, kurie tave gali palaikyti, kuriems tu esi svarbi ir rupi, tik tau paciai atrodo, kad juos apkrauni savo problemomis. Reikia kalbetis, reikia issakyti ka jauti, negalima uzsisklesti savyje nes tik dar labiau save apsunkini. Laikas gydo zaizdas..isgys ir tavo zaizdos, tik tu pati to norek, leisk sau to noreti! Linkiu kuo greiciau atsistoti ant koju ir vis zengti pirmyn!!!

dange 2012-05-25
tu teisi turiu kazka daryt tik nezinau nuo ko pradet i ka atsiremt, kad butu lengviau neturiu nieko, kad mane apkabintu pasakytu kaip mane myli ir, kad visada bus su manim...ieskau kazko ir ko pati sau uzduodu klausima, kazko panasaus?kokia as naivi! nebebus taip Dange daugiau pati save tikinu, bet tuo paciu ir viliuos stebuklo, kad mano gyvenimas taps spalvotu ne tik juodu, bet ne man tokia lemtis susitaikiau su tokiu ziauriu likimu ir nk cia nepadarysi...aciu visiem, kad esat kartu su manim man tikrai lengviau kai pabendrauju ir zinau, kad ne vien tu Dange kenti tokiu tukstanciai tik esu savanaude ir kitu nematau, bet dbr as busiu pirma savo artimiem zmonem jei reikes manes, nes pajutau ta skausma ir galiu but salia jei manes reikes nors as ju ir neturiu... jei isgyvenau tiek-tai dbr nk nebebijau!!! tegu smogia man dar likimas as nebepalusiu, o tik sustipresiu...aciu visiem lb jauciu pati, kad man gereja dar laikas ir uzgysiu liksiu su meile ir prisiminimais jam-savo maziukui:*

Uzjaucianti 2012-05-29
Manau tikrai turi geru draugu, kuriems esi svarbi ir jie tave palaiko, tik apsigaubusi savo skausmo skraiste tu ju nematai...Bet kaip pati jau minejai, tau jau geriau, jauti, kad po truputi gali pradeti gyventi, kad nieko nepakeisi..Tikiuosi, kad sitoks tavo ryztas ir noras tave tik dar labiau sustiprins, busi laiminga jei tik pati sito noresi...Kartais mes, per savo skausma, pykti ant kitu, nepstebim ka turim salia saves, kuriuos nenoredami iskaudinam, kai jie siulo savo pagalba ne tik zodziais, bet ir akimis! ;) Laikykis!!!

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2012-06-08
Aš taip pat netekau savo mylimo dabar jau prieš beveik pusę metų.. tada laukiausi antrą mėnesį. Patikėk, gerai tave suprantu. Ir manau, dabar jokie žodžiai tau nepagelbės. Man labiausiai padeda malda, mažojo laukimas ir bėgantis laikas, darbai, kurie įsupa.. kuo mažiau laiko lieku su savimi, kuo mažiau galvoju, tuo "geriau".. Niekad nebus gerai, bet tikiu, kad bus geriau.. Paskaitykite knygą "Signs of life" Natalie Taylor (apie panašaus likimo moterį), gal kiek pagelbės. Daug žmonių tą išgyvena, išgyvensime ir mes kaip nors visi kartu...

Oksana 2012-06-14
Labai gaila, kad mums dievas nespėjo duoti vaikelio. Dukrytė jums turi būti paskata gyventi. Tik jūs galite jai būti ir mama, ir tėčiu. Laikykitės, žinau jūsų skausmą.