Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Ką tik mirė mama. Beprotiškai sunku. Jaučiu didelę kaltę, kad nebuvau jai tokia gera, kokia galėjau būti. Kai ji silpnėjo -nesupratau, kad išeidinėja visam laikui. Nepasakiau Jai AČIŪ už tai kad gyvenu, kad augino. Rodos - jei sugrąžinčiau nors savaitę atgal - daug ką padaryčiau kitaip. Kokius žodžius man rast pačiai sau, kad atleisčiau sau?

Įdėjimo data: 2012-04-01


Rašyti komentarą

Mama 2012-04-01
Nekaltink saves ir nesigrauzk. Galiu tvirtai pasakyti, kad mamos myli savo vaikus tokius kokie jie yra, mamos viska savo vaikams atleidzia. Tkiu, kad tavo mama, paskutinem gyvenimo dienom, galvojo apie tai, kad nenori taves palikti be savo meiles ir rupescio, o ne apie tai ka tu kada pasakei ar padarei ne taip. Savo meile gali parodyti mamai neuzmirzdama daznai aplankyti ja, jos poilsio vietoj.

pluzusi 2012-04-07
Tikrai suprantu tave, cia toks periodas visiems buna, ir as ilgai jauciau kalte, kai mamyte isejo, atrodo viska dariau kaip reikejo, bet kai netenki brangaus zmogaus apima kalte, bet tikrai nereikia saves kaltinti. Mirus ir teciui, taip pat jauciu kazkokia kalte, atrodo tiek daug noreciau pasakyti. Bet jie yra danguje ir zino, kad juos mylime.