El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
As pries tris savaites netekau savo 18 mecio sunaus. Radau ji ryte jau mirusi... Kad kas atsakytu i klausima - kas jam nutiko, kodel jam taip trumpai tebuvo skirta gyventi? Neuzmirsiu to vaizdo ir to ledinio sunaus saltumo... Tokia tustuma ir begalinis skausmas, mes pries menesi buvome atlike visus sirdeles tyrimus ir gydytojai nieko nerado...

Įdėjimo data: 2012-03-03


Rašyti komentarą



Mama 2012-03-03
Iš visos širdies užjaučiu jus. Suprantu, ką jūs išgyvenate ir kaip jaučiatės, nes netekau panašaus amžiaus berniuko, skirtumas tik tas, kad žuvo. Baisu, neteisinga, nesuprantama, bet niekas negali atsakyti į klausimus už ką ir kodėl... Apkabinu stipriai jus, laikykitės... Teguodžia mus tai, kad esame Angelų mamos...


Rasa 2012-03-04
Labai jus užjaučiu, laikykitės, nepasiduokite, dar tik pradžia dar daug reikės ištverti. Vieni kitus palaikydami galime semtis stiprybės. Giminės ir draugai greit pamiršta ir net nustebę paklausia:"Ar apsipratai su netektimi, jau geriau?" Tik mes, išgyvendami skausmą žinom - nebus geriau, dar ilgai ieškosim atsakymų, kankinsimės ir liūdėsim. Reikia išgyventi, kas to nepatyrė mūsų skausmo nesupras. Tarkimės, dalykimės savo išgyvenimais. Tikėkim, kad ištversim.

paluzusi 2012-04-05
Uzuojauta jum, laikykites stiprybes, suprantu kokia tustuma jauciate, nes isgyvenu jau antra per trumpa laika artimiausiu zmoniu mirti, zinokit, tik tiek kad jam dabar gerai, jis danguje, kad ir nejauciate jis visada salia, ir tikrai nenori kad taip sielvartautumet. Stiprybes jums

Neringa 2012-04-30
didelė užuojauta Jums, nors tai ir nesugrąžins brangaus žmogaus. Turiu tokio amžiaus sūnų... širdis pasrūva krauju pagalvojus apie skausmą netekaus savo berniuko... stiprybės... skaudės visą gyvenimą, bet taip surėdytas pasaulis, vieni išeina, kiti ateina. suprantu, kad plūsta žodžiai - kodėl mano. Nežinau, bet taip būna...

Ineta 2012-05-26
Sveiki, žinau ka jauciate ir jausite visa gyvenima, jei tai bus galima vadinti gyvenimu. Mano dukryte išejo palikusi tik prisiminimus, skausma,  ir begaline tuštuma. Sunku, bet Deividas niekada nebutu linkejes skausmo kuri jauciate, jis visa širdimi su jumis ir liudnomis, skaudžiomis dienomis.  Jis šalia,  bet nesimato, apkabina bet nesijaucia ...Stiprybes, palaikymas šeimos,  draugu artimo pades kury laika, bet visa skausma teks pernešti patiems tevams niekas nesupras kaip skaudu ir sunku,  bet tai likimas žiaurus musu visu gedinciuju daliai. Jus ne viena mes visos kartu ANGELU MAMOS.....

Raminta 2012-10-28
Laikykis, tas pats patirtas jausmas, kai randi sustingusį kūną. Aš savo sūnaus netekau prieš du menesius, bet jis buvo sveikas, tik pats būdamas septyniolikos metų pasirinko mirtį... Niekas nežino kodėl... Aš tik viena žinau, kad jam buvo sunku, bet buvo labai uždaras ir savo problemomis neatviravo. Aš kaltinu tik save, kad buvau netikusi mama, kuri nesugebėjo įkvėpti sūnui gyvenimo meilės...