Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
2010-06-04 mirė mano mamytė. Aš likusi viena, man labai liūdna.

Įdėjimo data: 2010-10-31


Rašyti komentarą

Aura
Laikykis! Tikrai esi ne viena/s. Gal padetu su kuo nors pasikalbeti?

atsiliepusio vardas nenurodytas
Sveika, mano mama mire, kai man buvo 20 metu.... paliko mus su sese teciui. labai daug buvo chaoso ne tik viduje, bet ir isoriniame pasaulyje.. tada dar mokiausi medicinos mokykloje. nenorejau niekur eiti, norejau buti tik ant kapu ir su ja kalbeti... ir verkti verkti verkti... vakar, 5 lapkricio , buvo jos mirimo 18 metu metines.... dabar praejo jau dau metu... turiu pati tris vaikus, ir zinai, visada, visada prisimenu ja... tik bruozai atskiri jau dinge, bet visumoje ja prisimenu, nuotrauku mama. ir tiek metu praejus galiu pasakyti tik viena- laidoti tevus yra naturalu, taip surikiuota, o vaikus.... patikek, daug skaudziau. tad laikykis, stiprybes tau. ir buk su ja maldoje, buk su ja mintyse.... nuvalkiotas, zinomas kaip pasaulis posakis- laikas gydo zaizdas visgi yra teisingas.... laikykis!

asas
įsivaizduoju, kad dabar Tau nelengva. kai pagalvoju jog tėvai negyvens amžinai... ir vis tik ateis diena, kai jie mirs... darosi baugu. tada kyla visokių fantazijų apie laidotuves, apie mūsų nusistovėjusias tradicijas, kurios man dažnai mažų mažiausiai veidmainiškos ir neišjaustos. sunku galvoti apie tėvų netektį. dar sunkiau, jų netekti. užjaučiu dėl mamytės mirties. - laikykis

Aidas
Mano Mamytė mirė prieš 6 metus, likus kelioms dienom iki kaledų.... niekada nesijaučiau vienas... žinau, kad ji visada šalia!

Ela
Žinau ką reiškia netekti mamos... :(

Diana 2012-02-10
Užjaučiu visus, kuriems teko atsisveikinti su artimu savo. Prieš tris savaites palaidojau tėvelį, mirė staiga - infarktas, o dar galėjo gyventi... Žaizda dar atvira, dar neišraudota, dar neišgedėta. Nežinau, kada ir kaip pavyks su tuo susitaikyti. Visiems stiprybės ir palaikymo. Nebūkime vieni skausme.

Rasa 2012-03-04
Laidodami tėvus tarsi netenkame dalelės savęs, savo šaknų. Nesvarbu, kiek mums bebūtų metų, mes norim būti vaikais, kad mus palaikytų, paklaustų kaip sekasi, pasitartų, pavadintu "vaikeliu". To labai trūksta. Per 3 metus palaidojau ir mamą, ir tėtį, buvo labai sunku, ilgai išgyvenau. Kol atsigavau, pradėjau džiaugtis gyvenimu, netekau ir vyro. Užjaučiu visus ir tave, Diana, tuo pačiu metu laidojom mums artimus žmones.

Vilte 2012-03-30
Rasau visiems, kam labai sunku, galbut paskaicius palengves, galbut pagalvosit, kad jums dar liko daug artimu, mylimu zmoniu. Ir as turejau grazia, mylincia seima, tevus, du brolius, dvi seseris. Per septynis metus mire penki mano mylimi zmones. Buvo taip, kad per vienus metus buvo dvejos laidotuves, galvojau, kad neistversiu, bet su tyliu ilgesiu, savo brangiu zmoniu, gyvenau toliau. Praejus penkiems metams, mire mano mylimiausia, brangiausia dukrele, jai tebuvo dvidesimt ketveri..dabar tai jau nezinau ka galvot ir ka daryt su savo gyvenimu.

viki... 2013-05-21
O man tik 14 metų ir per mano keturioliktą gimtadienį mirė mama... Aš dabar gyvenu su sese ir jaučiuosi ne taip kaip su mama, nes sesė turi savo šeimą, vaiką ir t.t.  Tau ne vienai taip -  mano mama mirė 2013 02 25 ://

orne 2013-08-09
Nežinau kur dėtis.. mano mama mirė prieš 10 metų, turbūt daugelis pagalvos kad per tokį laiką jau turėjau susitaikyt, bet deja ne... Tik dabar viską pradėjau suvokti, nes prieš tai dar buvau per maža ir be to turėjau tėtį, kuris man buvo visas gyvenimas.. dabar kai tėtis mane paliko, palūžau dar labiau ir mamos trūksta be galo. Kartais pagalvoju kaip norėčiau jos šilto apkabinimo, norėčiau jai pasiguosti, pasipasakoti, bet deja šios galimybės jau neturiu. Atrodo viską atiduočiau kad tik galėčiau ją bent trumpam apkabint ir pabučiuot... branginkit mamas kol dar jas turit...