Galbūt tai atrodys kai kuriems kvaila, bet vakar 2018.11.15 mano mylimas šuniukas nugaišo. Turėjau neilgai, buvo dar tik virš 4 mėn haskė..Pagal veterinaro nuostatą ją jau gavom sergančią. Sunkiai sirgo, leidome vaistus ir jai vis blogėjo. Nežinom ar tai nuo vaistų ar nuo ligos. Vakar po poros dienų 11:00 nuvežėme ją vėl atgal. Mane ramino, sakė, jog tikrai pasveiks, nes buve ir blogiau, ir tikriausiai pirmadienį galėsiu atsiimti. Stengiausi į tai žiūrėti teigiamai, turėjau vilties. Tačiau mano mažytė net galvutės nebesugebėjo pakelti, buvo atšalusi.. Grįžusi namo juokauju su savo draugu, tada 15:00 paskambino iš vet klinikos ir pranešė, jog šuniukas nugaišo...Pajaučiau tokį didelį skausmą, negalėjau net žodžio pratarti. Viską sutvarkė mano draugas, aš net į šuniuką nebegalėjau pažiūrėti, todėl paprašiau, kad paliktų mane vieną ir jog jis vienas ją palaidotų.
Verkiau garsiai, tiesiog net kriokiau kaip skaudu buvo, nes vėl likau viena. Nebebus ką vesti į lauką, ką paniurkyti, iš ko pasijuokti. Ji buvo baisiai pasiutusi kalytė, tačiau labai pavergė mano širdį. Nežinau kaip atsigauti, verkiu ir verkiu, rankos dreba, vaikštau iš kampo į kampą.. Norisi kito šunelio, jog užgožtų tą tuštumą, bet tuo pačiu visai nesinori, norisi palaukti, gal vėliau įsigyti..
Įdėjimo data: 2018-11-16 |
