| |
Praėjo trys mėnesiai, kaip nusižudė sūnus. Labai myliu, pasiilgau, labai skauda ir nežinau kada praeis.
Įdėjimo data: 2018-06-20 |
Rašyti komentarą
Ana 2018-06-25
Mano sūnus išėjo tokiu pat būdu... Jaunas gražus nuostabus mano princas... suprantu jus. Liūdžiu kartu su jumis.
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2018-07-03
Aš lankausi pas psichologą ,jam ir išsipasakoju, ir verkiu, bet nelengviau.....
Draugai, artimieji mano, kad geriau nekalbėti ir neskaudinti....
Jolanta 2018-07-10
Užuojauta jums, pati prieš mėnesį netekau sūnaus. Jis nusižudė, jam buvo tik 25.
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2018-06-23
Trys mėnesiai tai tik kaip trys dienos. Po trijų mėnesių dar vis laukiau, tikėjausi, kad visa tai netiesa. Po trijų metų jau tiek nešaukiau, ir verkti tiek nebepajėgiau. Po penkių metų tas pats. Žinau, kad ir po dešimt metų tas pats. Nepraeis, tik priprasim prie tos būsenos. Laikykitės, išsiverkt kol galit, nes lengviau truputį. Ar turit su kuo apie sūnų pasikalbėti, nes aplinkiniai vengia tokių kalbų.
Aš 2018-06-25
Kaip taikliai pastebėjote, kad būtinai reikia išsikalbėti ir išsiverkti. Aš nelabai moku atsiverti kitiems ir guostis, nepatinka ir žmonių gailestis. Tai rašau laiškus ir juos deginu. Laiškuose ir kalbuosi ir priekaištauju, ir guodžiuosi ir pykstu...žinokit, tampa lengviau...kai vėl skauda iki negalėjimo- vėl rašau...ir prisimenu...
Diana 2018-07-17
Labai jūs užjaučiu. Jūsų sūnus labai norėtų, kad jūs rinktumėtes gyvenimą, kad ir kaip sunku būtų. Reikia gyventi.
Ingrida 2018-08-05
Užjaučiu... Apsilankykite puslapyje artimiems.lt.Ten rasite informacijos apie pagalbą artimiesiems ir savitarpio pagalbos grupes. Stiprybės
irena 2018-10-16
Sveiki visiems kažkada rašiau kad po kažkiek metų kažko vėl neteksiu. Taip ir yra ir vėl buvo rugpjūčio mėn. netekau vyro, likus kelioms dienoms iki sūnaus trečiųjų mirtiems metinių. Netekau vyro, staiga, nieko neskaudėjo tiesiog žaibiškas plaučių vėžys, be skausmo.
Ingutes mama 2018-11-08
Sako, viena bėda ne bėda. Aš per metus palaidojau ir dukrytę, ir brolį. Neišpasakytai sunku, bet brolio netektis kitokia. Vaikas yra tavo dalelė. Manau vyro netektis dar kitokia. Sunku likti vienam. Viena pažįstama palaidojo vyrą, o po to sūnų. Ji man pasakė, kad jai dar sunkiau nei man. Sako - Jūs tai dviese, o aš viena. Iš tikrųjų, tuo skausmu dalinamės abu. Pašnekam, prisimenam, abu paverkiam. Bendrauti netekties klausimais irgi sunku. Suspaudžia skausmas širdį ir vėl apsipili ašaromis. Gal tik darbas padeda. Kažkaip užsidirbi ir kažkiek užsimiršta. Kai lieki vienas vėl viskas atgyja. Kažkaip reikia laikytis....
|
|
|
|
