Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.
Kasdien eiliuoju savo skausmą:
Penkiasdešimt šešios dienos
aš viena ir tu ten vienas.
Akys verkia, širdis plyšta -
iš ten niekas nebegrižta...
Namie tuščia ir tylu,
o širdy gilu gilu,
o vienatvė skaudžiai žudo...
Oi - rauda ir vėl išsprūdo...
Tikinti likimu 2018-06-05 Aš jus labai gerai suprantu. Man praėjo du su pusę metų (dabar jau trys metai-birželio 3d.) kol aš save sugebėjau prikelti ir mėginti gyventi. Nes ik tol buvo visokių minčių...aš tikiu, kad jis danguje yra mano angelas sargas. Nes pirmais metais iš jo pačiais sunkiausias momentais per sapnus gaudavau nuraminimą, patarimus, tiesiog tie sapnai ir pasikalbėjimai buvo tokie tikroviški. Gavau ir naują meilę- deja nelaimingą...Mūsų angelai sargai labai liūdi ir pergyvena dėl mūsų. Aš kasdien prašau savo angelo sargo palaiminimo ir vilties,tikėjimo, kad būsiu laiminga, jei jau palikau gyventi. Nes ties du su pusę metų egzistavimo-nepakeliama...Stiprybės, tikėjimo, vilties ir JUMS. Širdyje visada yra vieta mano angelui sargui.