Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Mano 24 metu sunus netiketai, staiga, mire 2017 nakti is Kuciu i Kaledas...Sustojo sirdele, uzsikimsus kraujagyslei, kaip nustate skrodime Anglijoje.Jis gyveno vienas Londone, sunkiai dirbo, buvo labai geras ir saziningas vaikas...Per Kucias kalbejomes Skype, juokavom, dziaugemes-net nenujautem, kad cia musu paskutinis pokalbis...Jis niekuo nesiskunde, tik persalimu kartais,nes dirbo lauke...Mire mano vienintelis vaikas,mano didziausia ir vienintele paguoda.Mire vienui vienas (kiti su juo gyvene zmones miegojo savo kambariuose ir nieko negirdejo-rado ji sukniubusi prie lovos, man bandant su juo ir nepavykstant susisiekti). Mire be savo artimu zmoniu, kurie galbut butu galeje ji isgelbeti...As kiekviena diena dabar negyvenu-bet iskenciu. Skauda sirdiir dvasiskai ir fiziskai taip, lyg tukstanciai peiliu butu i ja susmige...Einu gatve, kaip vaiduoklis, savam pasaulyje. Tikras pasaulis man neegzistuoja... Nuolat kaltinu save, kad nesugebejau issaugoti savo vaiko, kad leidau del musu salyje esancio nedarbo ir tyciojimosi is paprastu zmoniu-gyventi jam vienui vienam, kad negalejau juo pasirupinti, nes rupinausi savo savim negalincia pasirupinti mama...Nepaisant 24 metu, jis vistiek buvo vaikas, visur ir visame, nesaugojo saves, perdaug pasitikejo savo jaunyste...Dabar turiu tik jo kapa...Is pradziu norejau numirti su juo, is beviltiskumo ir beprasmybes, nes praradau brangiausia ir svarbiausia, ka turejau gyvenime-per velai supratau... Bet negalejau...Turiu mama, kuri nori gyventi, tad,bent del jos bandysiu dar gyventi ir as...

Įdėjimo data: 2018-03-01


Rašyti komentarą



Atsiliepusio vardas nenurodytas 2018-03-02
Labai suprantu Jus. Nežinau ar gali kažką padėti užuojauta. Pati netekau vaiko. Galiu paskyti tik tai, kad laikykitės, stenkitės nepalūžti. Bus sunku, labai labi sunku. Kuo toliau, tuo labiau pasiilgsti... Stiprybės Jums.

inga 2018-03-02
Inga. Aciu jums, jus taip pat labai uzjauciu, nes tik tie, kurie prarado savo vaikus gali tik suprasti, ka tenka mums isgyventi del musu vaikus istikusiu nelaimiu. Ir ne saves gaila,(kaip kazkoks,,ismincius" yra pasakes),o savo vargsu vaiku...Mane kartais paguodzia mintis, kad galbut yra anas pasaulis, kitaip neistverciau...Bet mes juk nezinom,kaip jiems ten ....