Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Mano sūnus nuskendo daugiau, nei prieš metus. Netikiu, vis laukiu. Be galo sunku netekti to, ką labiausiai myli. Gal jausčiausi lengviau, pabendravusi su mamom, netekusiom savo vaikų. Mano sūnui buvo 24 metai. Laukiu Jo vis grįžtančio...

Įdėjimo data: 2017-10-03


Rašyti komentarą

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-10-04
Manau, kad ir nebus lengviau. Tą pati patyriau. Siaubingas ilgesys, laukimas. Viską supranti, žinai, tik patikėti, kad niekada nesugrįš negali. Stiprybės Jums.

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-10-12
Jau daugiau nei metai kaip mirė mano vyras Jonas. Mokausi gyventi sau, gal dėl vaikų, bet ilgesys ir neviltis, kad nieko pakeisti negaliu lydi visą laiką. Suprantu, kad jis nebegrįš tačiau vis laukiu. Nuvažiuoju į kapines pasikalbu lyg ir lengviau. Laikas dar negydo. Rodos su juo mirė dalis manęs. Sunki ta vienatvė.

Mindaugo mama 2017-10-31
Stiprybės Jums. Apkabinu. Jūs ne viena aš su Jumis, tokia pati netekusi savo 31 metų sūnaus prieš du metus ir du mėnesius, tokia pati liūdinti, laukianti sugrįžtančio, skaudančiu kūnu ir siela. Jie buvo ir bus mūsų vaikai, mūsų kūnas ir kraujas...Jie mūsų vaikai...