Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Tėti,  1952/03/06---2017/06/28 Tu išėjai staiga.... sunkiausia buvo laikyti Tavo ranką ir matyti kaip tu gęsti mano akyse, o padaryti nieko negalėjau....negalėjau atitolinti Tavo išėjimo, aš tik noriu tikėti, kad tos 10min., kurios atrodo truko amžinybę nesuteikė tau didelių skausmų....taip viskas netikėtai greitai baigėsi.....dar net dvi savaitės nepraėjo, kaip tu išėjai, labai sunku suvokti, kad daugiau užėjus pas mama nerasiu tavęs žiurinčio savo sporto kanalų, nematysiu tavo šypsenos ir tiesiog nebegalėsiu prisėsti šalia, kad ir patylėti...........Myliu Tave labai, kaip toliau gyventi be Tavęs.........

Įdėjimo data: 2017-07-10


Rašyti komentarą

Rūta 2017-07-17
Puikiai Jus suprantu, nes mažiau nei prieš tris mėnesius labai staigiai netekau savo mamos. Linkiu Jums stiprybės, kelias ilgas, tamsus ir be proto skaudus. Per šiuos mėnesius nepasidarė nei kiek ramiau, nei kiek lengviau. Tik stiprus ilgesys, skausmas ir troškimas susigrąžinti tą žmogų, o tai ir baisiausia, kai to padaryti nebegali. Užuojauta.

Dalia 2017-08-14
Po mano Tevelio mirties praėjo jau 4 metai, bet skauda ne mažiau. Aišku, gyveni, bet kaskart pagalvojus net sustingsti iš skausmo. Apie pirmus mėnesius, metus po mirties net nekalbu. Užuojauta Jums didžiulė, bet paguodos tokiais atvejais nėra. Kad ir kas ką sakytų-nelabai padeda. Su laiku kažkiek lengviau tampa, tačiau skaudės visada.