Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Prieš 42 dienas netekau savo mamos. Buvo jauna, veržli, energinga, ji šypsojosi, ji džiaugėsi mažais mažais dalykais, ji mylėjo gyvenima, ji norėjo gyventi. Viena minutę ji buvo čia, kita minutę jai sustojo širdelė. Aš linkiu jai ramybės, linkiu jai šviesos ir energijos. Likom su tėčiu, broliu ir seneliu. Mum visiem labai sunku. Raudam ir kenčiam kiekvieną dieną, ilgimės ir negalim su tuo susitaikyti. Nežinau kaip padėti sau ir artimiesiems. Nesu patyrusi tokio skausmo savo gyvenime, nesu laidojus ir atsisveikinus visam laikui nei su vienu artimu žmogumi. Negaliu to pakelti. Nebegaliu su ja pasikalbėti, negaliu jos apkabinti. Man jos be proto trūksta ir man to niekas niekada negalės kompensuoti, nes mes su mama buvo viskas - vienas kumštis, geriausios draugės. Su kiekviena diena vis didesnis ilgesys, vis gilesnis liūdesys. Noriu būti su mama.

Įdėjimo data: 2017-06-09


Rašyti komentarą

Eva 2017-06-09
Didžiausia užuojauta ir stiprybės, kaip aš jus suprantu -  aš pati palaidojau savo mamytę prieš metus, ji tai pat buvo mano ramstis, draugė,  patarėja.

vaiduke 2017-06-11
Labai uzjauciu Jus. Mano mama mire daugiau nei pries du metus, bet labai jos pasiilgau. Pirmieji menesiai yra sunkiausi, po to turetu pasidaryti lengviau, bet kartais skausmas labai suspaudzia sirdi...atrodo viskas taip beprasmiska ir neteisinga. Mano mama taip pat dziaugesi gyvenimu todel, manau, kad ir mes turim juo dziaugtis, juk nezinom kiek mums dar liko...

Eva 2017-06-11
Stiprybės didelės, užjaučiu ir apkabinu, nes pati mamytės netekau prieš metus.

R 2017-06-18
Ačiū Jums labai už palaikyma. Tik tie žmonės, kurie tai patyrė nuoširdžiai supras ir užjaus. Praradau savo spindulėlį ir skaudžiausia tai, kad nieko negaliu pakeisti. Būna skaidresniu dienu, bet būna ir pilnu skausmo, kai sau vietos nerandu. Atsikeliu su mintim, kad nebeturiu mamos, ta mintis mane lydi visa diena ir galu gale su ja užmiegu. Nemoku gyventi be jos. Be galo ja myliu. Negaliu patikėt, kad nieko nebepakeisiu, ašaros liejasi ir nieko negaliu padaryti.

vaiduke 2017-07-15
Taip, man irgi taip buna, nors jau daugiau nei dveji metai praejo. Atrodo, kad esu kitokia nei kiti zmones, kurie vis dar turi savo mamas. Manau, kad tustumos jausmas mane lydes visa gyvenima. Stiprybes Jums.

R 2017-07-17
Aš taip pat jaučiuosi kitokia nei visi, kurie turi mamas. Ilgiuosi be proto, skaudu, sunku, negaliu atsakyti sau kodėl. Buvo tas žmogus, be kurio savo gyvenimo neįsivaizdavau. Tuštumos neužpildo niekas. Nei kiek nerandu ramybės ir stiprybės savyje. Negaliu susitaikyti su tuo, kad niekada jos nebepamatysiu. Vienintelis noras turėti ją šalia ir baisiausia, kad jis nebeišsipildys.