Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Sveiki,  vakar turejau uzmigdyti savo suni nes sirgo bambizijoze. Tairai buvo tik du metukai ir per juos ji mane ismoke tiek daug kad niekada neatsidekosiu, ir mes patyrem tiek linksmu akimirku kad neatsidziaugsiu, bet vis viena viskas nutruko per anksti, dar tiek turejom planu vasarai. Ir niekaip negaliu su tuo susitaikyti ar galite parekomenduoti ka daryti?

Įdėjimo data: 2017-03-16


Rašyti komentarą

Liūdžiu su Tavimi. 2017-05-02
Nebijok. Tavo šunelis dabar labai laimingas. Jis gali lakstyti po begalinius medžioklės plotus. Tai jo svajonė, kuri išsipildė. Tu neturi dėl to liūdėti. Žinau, tai yra labai skaudu, nebijok, tu nesi viena. Aš taip pat patyriau šį praradimo skausmą. Dar vis pastariuosius metus taikausi su juo. Tačiau kuo mes greičiau nustosime verkti ir liūdėti, tuo greičiau išėję anapilin galės pasijusti laisvi ir laimingi. Aš labai pilnai tave suprantu. Netektis - pats didžiausias skausmas. Tačiau tu turi suprasti, kad tai iš dalies nėra blogai. Tu jauti liūdesį, bet tavo šunelis dabar laimingas. Prisimink visada tai. Todėl tu neturėtum liūdėti, kad ir kaip tai būtų sunku. Dabar, kai taip sunku, tu bandyk prisiminti visus prisiminimus, kurie tau suteikia laimę, kuriais tu džiaugiesi, kad jie nutiko. Prisiminus savo šunelį, tu prisimink, jog jis dabar yra laimingas, prisimink, kiek laimingų nuotykių jūs patyrėte kartu. Didžiausia užuojauta...