| |
Negaliu susitakyti, kad Tavęs jau nėra ir nebus, vis dar laukiu stebuklo. Aš taip pavargau gyventi, ta neviltis, kad nieko pakeisti sugrąžinti jau negalima. Bus jau septyni mėnesiai kaip mirė mano Jonas, o ilgesys vis labiau spaudžia širdį. Būk laisvas mielasis savam kely, globok mane, mano širdies angele.
Įdėjimo data: 2017-02-16 |
Rašyti komentarą
Aš 2017-02-21
jau metai ir devyni mėnesiai, kaip netekau mylimo žmogaus... susitaikyti nepavyksta. Būna geresnių dienų, būna blogesnių, bet ką reiškia gyventi dabar .... aš tik egzistuoju...būna tokių dienų, kad ilgesys nepaleidžia visą laiką, vėl ašaros, pyktis ant dievo, likimo... laikas eina, o nė trupučio lengviau, o kartais atrodo, kad vis sunkiau ir sunkiau...paguoskim, pasiguoskim, išsikalbėkim, palaikykim vieni kitus.
Sigita 2017-03-01
Du metai ir du men., kaip palaidojau sūnelį. Jam buvo tik 29...Sako, laikas gydo. Nei velnio jis negydo, jis tiesiog smaugia...Gyvenu tarsi sapne, noriu atsibusti ir kad viskas butu, kaip buve...Bandziau pabegti nuo saves - tai saviapgaule... Mintys, ilgesys ir visos kitos nesamones seka is paskos - koja i koja, peda i peda...Gal tik dabar reciau isijungia krutineje mikseris, kuris ten, viduje, viska pleso. Vis dar norisi atsidurti viduryje misko ir rekti, kiek tik jegos leidzia, isrekti viska, kas taip skausminga...
Mama 2017-03-04
10 metu ir 7 men. kaip neturiu savo 23 sunaus. Zinokit skauda labai ir po tiek metu, nesitiki kad jo nera, matau ji toki, koks buvo, isivaizduoju, koks butu buves, jis visada mano sirdyje, visada su manim, tik niekas apie ji jau su manim nebekalba, visiem jo jau taip senai nebera.
K 2017-03-14
Laikykis ir nepasiduok. Kiekvienas paukščio čiulbėjimas tegul Tau virs išsivadavimo daina. Kiekvienas saulės spindulys - jo šypsena, o Tavo žingsnis į prieky - jam supratimas, jog buvai laimingiausia mergina žemėje. Nepasiduok, nenuleisk rankų, net, jei ne šone kūnu, tai šalia savo siela jis visada bus..
Našlė 2017-08-22
Suprantu Jūs labai gerai....Iš pradžių sakaičiavau vienatvės minutes, valandas, dienas, dabar metus jau 2,5...kai išėjo mano ŽMOGUTIS, visi kartojo reikia laiko...man iškyla klausimas KIEK? Kad užmirštum gražiai kartu nugyventus metus, švelnų rūpestingą apsikabinimą, šiltas akis, švelnius žodžius kuždančius į ausį „Tu mano dušelė“...ar tai galima užmiršti? Stiprybes,jėgų nepalūžti ir ...gyventi, kad galėtume prisiminti savo artimą šioje žemėje, o jie mus saugos ir globos savo nematoma meile.
|
|
|
|
