Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Praėjo 16 dienų kaip netekau vyro. Kartu pragyvenom 31 metus, susikūrėm garžius namus, daug keliavom, vasarą apvesdinom vienintelį sūnų, pamilom martelę, svajojom apie anūkus, kaip mylėsim, kaip lepinsim...Tik žmogus svajoja, bet dievulis juokiasi. Lapkričio 27 sustojo mano Algimanto širdelė. Skausmas begalinis, nesiliauju savęs kaltinti, kodėl nemačiau, kodėl nespėjau, pykstu ant dievo, pykstu ant likimo ant savęs, kodėl taip. Nebenoriu gyventi, nebegaliu pakelti skausmo, tik gaila sūnaus.

Įdėjimo data: 2016-12-16


Rašyti komentarą

Eva 2016-12-16
Stiprybės jums, gal taip buvo lemta. Aš irgi galvojau taip, kai radau mirusią savo mamytę, bet gyventi reikia toliau, kad ir kaip skaudu ir sunku.

Dalia 2016-12-19
Turbūt visai nesvarbu ko mes netekom. Svarbu, kad netekom dalies savęs. Skauda net ir praėjus 4 metams, jau nekalbu, jei viskas tik čia ir dabar. Skaudės ir skaudės, tačiau kaskart bus lengviau pasakyti \"skauda\". Nežinau, ar tai kažkiek logiška Jums, tačiau padedu kiek galiu.

Liūdinti 2016-12-20
Aš irgi pykau ant dievo, labai pykau. Pykstu ir dabar, bet kažkaip mažiau (jau 1,5 metų nuo didelės netekties). Man padėjo kunigas, labai daug su juo kalbėjau, skaičiau. Bet...negaliu susitaikyti, kad dievas vieniems vis dėlto geresnis. Kuo aš nusikaltau. Mudu labai mylėjom vienas kitą, atrodo net kvėpavom vienodai, širdis mušė tuo pačiu ritmu...

Našlė 2016-12-31
Stiprybės Jums. Suprantu Jus gerai, ne šį pragarą einu..Nekaltinkite savęs...Gyventi reikia, dėl sūnaus, dėl būsimų anūkų, dėl prisiminimų apie savo mylimą Žmogutį...kuo toliau tuo labiau įsitikinu,kad likimas, mes jo negalime pakeisti. Greit bus du metai, kai ant mano rankų sustojo mylimo žmogaus širdis, buvau šalia, gydytojų dvi brigados..tačiau padėti negalėjo. Sutojo jauno šmogaus širdis...palikdams mylinčius žmonės, palikdams begalinį skausmą ir neviltį, kaip toliau gyventi...klausimą KODĖL taip atsitiko, ką blogai dariau, kad mane likimas nepagailėjo ?

Inga 2017-01-20
Sveiki aš irgi tame traukini - praradau savo mylima žmogeliuka birželio men., tai tik save kaltinu, niekuo netikiu, žeme slysta po kojomis ir atrodo geriau nebus niekada.