Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Sveiki. Jau artėja metinės, kai mirė mano vyras. Jis gruodžio 13d. paliko šią ašarų pakalnę. Išėjo, jis per anksti išėjo, netikėtai užvertes gyvenimo knygą. Jam buvo tik 50 m. Dar tolimas kelias buvo likes keliauti, bet jis pavargo. Sunki ir klastinga liga vėžys ji pakirto dar pačiame jėgų žydėjime. Liko sūnus ir dukra. Nors jie ir jau suaugę ir gyvena atskirai, tačiau ilgisi ir kasdien prisimena savo tėtę. Aš likau viena ir niekaip negaliu susitaikyti, kad jo jau niekada nebus. Atrodo pareisiu iš darbo ir rasiu ji namuose, bet deja ..tik laukimas...Žiaurus tas gyvenimas, kodel jis pasiima tokius dar palyginti jaunus žmones. Labai sunkiai jis mirė. Daug kankinosi ir aišku nežinojo, kad jau nepasveiks. Kai mums daktarai pasake, kad Kalėdų jau nesulauks, mes netikėjome. Pusantro menesio gulejo ligoninej. Išpuošiau visa jo palata snaigėm, galvojau dar sulauks tenai švenčių, bet deja...Labai sunku kai netenki artimo žmogaus. Nors jau metai bus laiko, kai jo nėra, bet kiekvieną dieną vis dar laukiu ...atrodo jis sugrįš...Laša sielvartu ant kapo žvakės....Ir eglišakėm pakvimpa netektis. Per anksti užgeso tavo akys, per anksti nustojo plakt širdis. Tegul tyliai jam ošia pušys ir lengva būna Lietuvos žemelė...Jis mūsų širdyse bus gyvas amžinai.

Įdėjimo data: 2016-11-28


Rašyti komentarą

Našlė 2016-11-29
Man gruodžio 3 d. bus pusantrų metų... o susitaikyti negaliu, o gal nenoriu...Geresnio vyro, draugo, mylimojo jau nebesutiksiu. Ir netikiu, kad laikas gydo žaizdas. Kurie taip sako niekada neturėjo artimo, mylimo, pačio geriausio žmogaus. Dabar tik egzistuoju...

Laima 2016-11-30
Gruodį bus pusę metų, kai mirė mano Ričardas, esu tokioj nevilty, gal būt tai depresija...atrodo dabar net sunkiau, nei pačioj pradžioj, gal būt turi reikšmės artėjančios šventės...tikrai niekas nesupras mūsų skausmo, kol patys to nepatirs, mano vyrui irgi buvo tik 53, sirgom 6 metus, bet kad per menesį jo neteksiu, netikėjau, buvau su juo visa laiką, tik po operacijos isvažiavau namo, nes prie jo neleido būti,o kitą dieną paskambino, kad jo nebėra...Skauda labai ir atrodo skaudės visada.