Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Sveiki... mano sūneliui turetu buti 4 menesiukai ir 3 dienos... nescia jau buvau 38 savaite... su vyru draugaujam jau 9 metai, o susituokem daugiau kaip pries metus.. ta diena, per vestuviu pirmasias metines, atvaziavo seima pasveikint... graziai pasedejom, pasijuokem. Jie isvaziavo, o man gulantis i lova, pradejo begti vandenys, galvojau koks grazus sutapimas, juk mums vestuviu metines!! Labai abu norejom ir laukem sunelio.. puse 12 nakties man pasake kad jis nebegyvas... tas skausmas visam gyvenimui liks... as pati ji turejau pagimdyti, skausma kenciau ne tik sirdies del netekties... saremiai buvo nepakeliami.. viskas truko 15 valandu... pagimdziau... atejo laikas su juo atsisveikinti.. as laikiau ji ant ranku, glosciau, lieciau, buciavau o rauda tiek mano, tiek mano vyro, mano mamos ir mano seses girdejo visi... jis buvo vyro kopija. Negalejau jo paleisti, pasieme is ranku... Aistukas... kai laidojau, nieko aplink nemaciau.. ta balta karstuka!!! Iki siol pamenu kaip lieciau karstuka, kaip sirdis skilo i milijona daliu... kiekviena karta iseidama is kapiniu verkiu, nes jauciuosi taip, lyg nusisuku ir ji palieku viena.. kaip man jo truksta!!!

Įdėjimo data: 2016-11-22


Rašyti komentarą

liutuke 2016-11-22
Labai uzjauciu, Jus labai stipri moteris, jei Dievas Jums dave toki didziuli isbandyma. Atlaikysit. Stiprybes.

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2016-11-23
Nežinau ar kas gali užjausti. Pati netekau vaiko. Kiekvienas užuojautos žodiis - tik dar gilesnis skausmas. Laikykitės. Stiprybės Jums.

Irena 2016-11-23
Išgyventi netiktis galima. Bet išgyventi vaiko netektį neimanoma. Labai suprantu Jus ir nuoširdi užuojauta. Laikykitės brangioji. Aš išgyvenau daug netekčių, bet paskutinė prieš metus ir tris mėnesius sūnaus netektis paliko mano gyvenime skaudų pėdsaką. Mano 31 metų sūnus mirė per 9 dienas nuo pankreatito ir sepsio. Jaučiuosi blogai, labai blogai. Ir nesvarbu ar jis labai mažytis ar jau suaugęs vaikas jis yra mūsų kūnas ir kraujas.Aš jo iki šiol negaliu paleisti ir niekada nepaleisiu nes jis yra mano ir tik mano. Ar kada palengvės nežinau. Išeidama iš kapinių visada atsisuku lydėdama žvilgsniu. Jis mano akyse, mintyse ir širdyje. Ir taip bus visados. Jūs ne viena aš su Jumis. Stiprybės Jums.

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2016-11-23
Aciu Jums labai.. zinot, ta skausma padeda numalsinti zinojimas, kad ne tik man taip nutiko.. supranti paskaiciusi, kiek daug zmoniu kencia panasias kancias...